Puikiai sezoną su Kauno r. „Omega-Tauru-LSU“ pradėjęs Šarūnas Vasiliauskas antrąją „URBO-NKL“ savaitę sužibo 27 naudingumo balo vidurkiais, o tai jam atnešė MVP apdovanojimą.
36-erių krepšininkas ketvirtadienio mače buvo arti trigubo dublio – 26 taškai, 8 atkovoti kamuoliai, 9 rezultatyvūs perdavimai, 35 efektyvumo balai, o šeštadienį sugeneravo dvigubą dviženklį – 12 taškų, 10 rezultatyvių perdavimų bei 19 balų.
Vasiliausko vedama Kauno rajono komanda namie 106:98 nugalėjo Kėdainių sporto centrą, vėliau pasiekusi triuškinančią pergalę Mažeikiuose – 92:62. Būtent tai patyręs žaidėjas akcentavo labiausiai.
„Jaučiuosi, aišku, gerai. Svarbiausia, kad komanda laimėjo abejas savaitės rungtynes, – „URBO-NKL“ tinklalapiui komentavo MVP. – Toks ir yra sportinis dalykas – vieną kartą tu geresnis, kitą kartą – komandos draugas, bet svarbu, kad laimi komanda.
O vasara nebuvo pernelyg skirta sportui, bet ne pirmieji metai „Omegos“ komandoje, tad ir žaidėjai pažįstami, ir treneris. Kažkiek lengviau įsivažiuoti buvo šiemet.“
Tarpsezonio metu „Omega-Tauras-LSU“ prarado du starto penketo žaidėjus – karjerą baigusį Dominyką Domarką bei į Ukmergės „Steką“ persikėlusį Robertą Subotkevičių.
Vieno iš jų paliktus batus užpildė skambus „URBO-NKL“ perėjimas – nuo 2023-ųjų Marijampolėje žaidęs Vytautas Šulskis.
Su puolėju, kuris naują etapą pradėjo solidžiai (16,3 tšk., 5,8 atk. kam., 17,3 naud.), Vasiliauskas pastarąjį kartą rungtyniavo 2015-16 m. sezone Prienuose. Tais metais Šulskis buvo pripažintas LKL MVP.
Šarūnas Vasiliauskas
| Komanda: |
Kauno r. Omega-Tauras-LSU |
| Pozicija: | PG, SG |
| Amžius: | 36 |
| Ūgis: | 188 cm |
| Svoris: | 80 kg |
| Gimimo vieta: | Kaunas, Lietuva |
Vasiliauskas atskleidė, kad prie puikiai pažįstamo žaidėjo atvykimo į komandą prisidėjo asmeniškai.
„Dar praėjusio sezono metu persimečiau su juo keliais žodžiais. Paklausiau, ar norėtų prisijungti prie mūsų. Tuo metu jis atsakė: „Taip, galiu prisijungti bet kada“. Tokia juoko forma buvo, bet iškart po sezono pasiskambinome Vytautui“, – viliones nupasakojo 188 cm ūgio gynėjas.
– Šarūnai, po ketverių rungtynių esate daugiausiai rezultatyvių perdavimų atliekantis žaidėjas (8,25 vidurkis), artimiausi persekiotojai – Mindaugas Stašys ir Ernestas Jonkus (po 7), pernai šioje kategorijoje likote ketvirtas. Atvirai, ar yra vidinis noras išlaikyti aukščiausią kartelę?
– Apie tai visai negalvoju, nes kai pradedi vaikytis statistinių rodiklių, pradeda nelabai sektis tai padaryti. Žinant, kad rezultatyvūs perdavimai priklauso ne tik nuo tavęs, bet ir nuo komandos draugo.
Norisi tiesiog skaityti situacijas ir priimti tinkamiausius sprendimus. Na, o sezono pabaigoje matysime, kurioje pozicijoje būsiu. Ar išliksiu, ar išvis nugramzdėsiu į pabaigą (šypsosi).
– Vėl suvienijote jėgas su Šulskiu. Ką galėtumėte papasakoti apie jo prisijungimą?
– Dar praėjusio sezono metu persimečiau su juo keliais žodžiais. Paklausiau, ar norėtų prisijungti prie mūsų. Tuo metu jis atsakė: „Taip, galiu prisijungti bet kada“. Tokia juoko forma buvo, bet iškart po sezono pasiskambinome Vytautui.
Geranoriškai sutiko, smagu man, kad prie mūsų prisijungė geras komandos draugas, patyręs žaidėjas. Tik geriausi dalykai apie jį.
– Turėtumėte kokių linksmų istorijų su Šulskiu, kas pasikeitė per dešimtmetį?
– Pasikeitė tai, kad dabar abu turime vaikų.
Linksmų istorijų net nelabai pamenu, smagu, kad prisidėjome prie tikrai unikalaus dalyko. Tą MVP titulą nėra lengva iškovoti, ypač LKL, kurioje daug aukšto lygio žaidėjų, kokybiškų legionierių. Pamenu, kad tada mums buvo labai smagu dėl jo. Retam pavyksta tai padaryti.
– „Omegą-Taurą-LSU“ vasarą paliko du startiniai žaidėjai – Domarkas ir Subotkevičius. Kaip galėtumėte nupasakoti pasikeitusį komandos žaidimą?
– Matysime vėliau, kuo pasikeitė žaidimas, tų žaidėjų išvykimų-atvykimų neišvengsi, reikia prisitaikyti. Džiugu tai, kad šiemet turime daug jaunimo, kuris yra užsispyręs, su dideliu noru, padeda, visai stumia ir mus, senukus, į priekį. Labai gera kombinacija gaunasi.
Turbūt čia ir buvo didžiausias pasikeitimas, kuris tuo pačiu ir smagiausias.
– Kaip sakėte, ekipoje turite nemažai jaunimo – Armandą Bancevičių, Taurą Aliukonį, Ąžuolą Hopeną. Kokį įspūdį palieka ir ką galvojate apie jų perspektyvas krepšinyje?
– Reikia pradėti nuo to, kad dabar jiems belieka tik semti patirtį ir klausytis trenerio. Žaisti tai, ką reikia žaisti. Reikia suprasti, kad pereini į vyrų krepšinį ir nebebus taip lengva kaip su bendraamžiais. Svarbiausia yra detalės, jų pačių noras tobulėti.
Jeigu jie norės – mes tikrai turime ką patarti ir kuo padėti. Ateitis, reikia sakyti, bus šviesi. Atrodo, kad to potencialo tikrai turi. Vienas už kitą geresni tam tikrose srityse. Kaip sugers tą patirtį, kaip kovos... Tai ir bus įdomiausia.
– Esate vienas vyriausių komandos žaidėjų, o vyr. treneriui Giedriui Kurtinačiui tik keleriais metais daugiau – 38-eri. Kokį ryšį atradote su strategu?
– Realiai su juo esame pažįstami nuo vaikystės. Mokykloje sportavome skirtingose grupėse, vėliau žaidėme ir vienoje komandoje. Ir šeimos pažįstamos, todėl ryšys daug paprastesnis, kai gali pasitarti ne tik aikštelėje, bet ir už jos pasišnekėti, kaip ką geriau padaryti. Bendromis jėgomis ir bandome pagerinti situaciją.
– Praėjusiame sezone ketvirtfinalio serijoje davėte puikią kovą būsimiems čempionams „Telšiams“ (pralaimėta 2-3). Ką su „Omega-Tauru-LSU“ norėtumėte nuveikti šiemet?
– Nėra jokių lubų, tiesiog reikia norėti nueiti bent vienu žingsneliu daugiau nei pernai. Norisi pasirodyti geriau – papulti į „Top 4“, bet patys suprantate, kad reikia judėti link to pamažu, o ne iš karto svajoti ir sakyti, kad būsime ketverte. Taip vėliau tik būtume nusivylę.
– Pabaigai, įgaunate vis daugiau patirties komentuojant rungtynes. Kaip galėtumėte apibūdinti savo darbotvarkę, kaip su tuo sekasi tvarkytis?
– Man visai patinka, aišku, dabar tenka komentuoti tik sekmadieniais, nes šeštadieniais turiu rungtynes. Būna smagu nuvykti anksčiau į LKL mačą, pasikalbėti su pažįstamais, aptarti krepšinio reikalus.
Dėl tų kilometrų, tai tikrai siaubingi skaičiai (šypsosi). Labai dideli kelionių atstumai, bet vėlgi, kai kažkas patinka, tenka ir pasiaukoti kažkiek. Automobiliai patogūs, važiuoji ir važiuoji ten, kur reikia.
Bet tikrai ta komentatoriaus kėdė ir žaidimas kartu man labai patinka, kol kas viskuo labai patenkintas.
