„URBO-NKL“ šeštosios savaitės MVP tapo su šiomis trimis raidėmis puikiai susipažinęs Julius Kazakauskas. Pastaruosius dvejus metus naudingiausio žaidėjo vardą pelnęs „Kretingos-Rivile“ lyderis papasakojo apie įsitraukimą į karinę veiklą, trečiojo apdovanojimo vaikymąsi bei sprendimą pakeisti komandą.
34-erių klaipėdietis laimėtose rungtynėse prieš Vilkaviškio „Perlas Go“ ir Plungės „Olimpą“ fiksavo fantastiškus 19,5 taško, 14,5 atkovoto kamuolio, 4 rezultatyvių perdavimų, 7 išprovokuotų pražangų bei 36 naudingumo balo vidurkius.
Prieš tai „Kretinga-Rivile“ buksavo ir buvo pasiekusi 2 pergales per 8 mačus.
Dėl sėkmingos savaitės komandai pasidžiaugęs Kazakauskas atidavė duoklę atvykusiam centrui Justinui Taylorui Youngui, kuris įsiliejo pridėdamas 9,5 taško, 4 atkovotų kamuolių ir 11,5 efektyvumo balo indėlį.
„Pirmąkart laimėjome dvejas rungtynes per savaitgalį, o tam didelę įtaką padarė naujo žaidėjo Justino Tayloro Youngo atvažiavimas, – su „URBO-NKL“ bendravo Kazakauskas. – Tikrai jautėsi, kad ir rotacija truputį prasiplėtė, ir poilsio daugiau gavome.
Davė atletiškumo gynyboje, ko mums trūko.“
Kazakauskas šiuo metu yra naudingiausias čempionato žaidėjas, pasižymintis 17,3 taško, 11,3 atkovoto kamuolio bei 30,7 balo skaičiais per 10 rungtynių. Jis dusyk sezone pasiekė 45 efektyvumo balų žymą.
Artimiausias persekiotojas – kėdainiečių vedlys Rokas Ūzas (22,3 naud. balo vidurkis).
Visgi apie trečiąjį „URBO-NKL“ reguliariojo sezono karjeros titulą „Kretingos-Rivile“ puolėjas kol kas pernelyg negalvoja – komanda žengia 11-toje vietoje iš 17 dalyvių.
„Prieš tai tapau naudingiausiu žaidėju, nes Palangos komanda tikrai rodė gerus rezultatus. Abu kartus buvome „Top 4“ reguliariajame sezone. Nežinau, ar gali taikytis į MVP titulą būdamas, pavyzdžiui, antroje turnyro lentelės pusėje.
Kretingos Kretinga-Rivile / Tvarkaraštis
Kretingos Kretinga-Rivile
Plungės Olimpas
Vilkaviškio Perlas Go
Telšių Telšiai
Kauno r. Omega-Tauras-LSUTikslas yra taikytis į aukštesnes vietas su komanda, į pergales. Tuomet galbūt automatiškai ateitų asmeninis apdovanojimas, bet prioritetas yra siekti sėkmės su komanda.“
– Juliau, pradėkime nuo to – praėjusio sezono ketvirtfinalio serijoje tarp Palangos „Olimpo“ ir Šakių „Vyčio-VDU“ kretingiškių kapitonas Rytis Zabita tribūnose pasirodė su plakatu „Kaza į Kretingą“. Kaip nupasakotumėte persikėlimą į „Kretingą-Rivile“, kiek prie to prisidėjo Zabita? – tinklalapis „URBO-NKL“ pradėjo interviu su Kazakausku.
– Jiems viskas buvo praktiškai žinoma. Tuo metu Palanga neparodė didelio noro pratęsti kontraktą, o Kretinga labai norėjo. Jeigu neklystu, dar nebuvau pasirašęs sutarties, bet jau buvau sutaręs su treneriu Arimantu Mikaločiumi. Ir tiek.
Su Zabita jau buvome kažkiek apie tai kalbėję, padarė tokį bajerio forma.
– Buvote sakęs, kad jūsų prioritetas yra rungtyniauti arti namų, o tarp Kretingos ir Palangos yra 13 kilometrų. Ar tai stipriai palengvino sprendimą, galbūt norite tęsti žaidimą netoliese iki pat karjeros pabaigos?
– Taip, taip. Iš esmės, aišku, kad lokacija – viena iš pagrindinių priežasčių. Nežinau, galbūt kada nors kažkur išvažiuosi. Nesakau, kad šimtu procentų ne, bet labiau linkęs esu tęsti rungtyniavimą aplink Klaipėdą, arti namų.
Dirbu su vaikais, čia yra šeima, todėl planuose žaisti būtent aplink namus.
– Ar turėjote šį tarpsezonį LKL pasiūlymų, ar dėl ankstyvų derybų su kretingiškiais jų nebuvo?
– Buvau kaip ir sutaręs, nežinau, nieko konkretaus nebuvo iš LKL ir nelabai ko laukiau. Tikrai anksti pasirašiau naują kontraktą.
– Kaip apskritai galėtumėte palyginti žaidimą Kretingoje ir Palangoje? Kuo skiriasi šių miestų klubų vertybės bei atmosfera?
– Aišku, atmosfera Kretingoje žymiai geresnė – fanai ateina palaikyti gausiai, bendrai mieste jaučiasi didesnis žmonių, bendruomenės palaikymas.
Pats žaidimas skiriasi kažkiek. Praėjusiais metais Palangoje turėjome daugiau patyrusių žaidėjų, dalinomės vaidmenimis. Šiemet vyresnių žmonių ne tiek daug turime, tad čia atsakomybės išaugo daugiau. Reikia padėti jaunesniems žaidėjams vykdyti trenerio nurodymus, atkreipti dėmesį į detales.
– Praėjusiame sezone antrąsyk tapote „URBO-NKL“ MVP, bet į apdovanojimų ceremoniją neatvykote dėl kariuomenės veiklos. Ar galėtumėte papasakoti lygos gerbėjams, kaip į ją esate įsitraukęs, kiek laiko skiriate, kokią įtaką tai daro jūsų darbui krepšinyje?
– Taip, baigiantis praėjusiam sezonui, pasižiūrėjau, kada tiksliai tai įvyks. Bijau pameluoti, bet buvo lyg balandžio pabaiga. Buvau pasitaręs su komandos draugu Vytautu Šarakausku, kuris daug metų buvo Krašto apsaugos savanorių pajėgose („URBO-NKL“ past. – KASP). Porą metų apie tai galvojau, o pakalbėjęs su Vytautu nusprendžiau praeiti bazinį kursą, trunkantį tris savaites.
Praėjau tą kursą ir tapau KASP kariu. Vasarą buvau išvažiavęs į kelias pratybas, taip pat už kariuomenės komandą žaidžiau Nyderlanduose 3x3 turnyre.
Sezono metu esu pasyvus, nes pratybos vyksta savaitgaliais, nelabai išeina įsitraukti į veiklą. Bet sezono viduryje su dar keliais „URBO-NKL“ žaidėjais planuoju važiuoti į Belgiją, kur turėtume žaisti turnyrą atstovaujant kariuomenei.
Po sezono planuoju eiti į pratybas. Per mėnesį būna vienas savaitgalis, kai jos vyksta. Tiek ir susijęs su tuo.
– O kai sakėte apie darbą su vaikais, turėjote omenyje treniravimą?
– Taip, dirbu Kretingos sporto mokykloje.
– Šį sezoną esate stabilus, o praėjusią savaitę jūsų dominavimas padėjo „Kretingai-Rivile“ pasiekti dvi pergales iš tiek pat galimų. Kaip apibūdintumėte komandos žaidimą pastaruoju metu, kokius iššūkius sprendžiate, kas gerėja, kur reikia pasitempti?
– Pirmąkart laimėjome dvejas rungtynes per savaitgalį, o tam didelę įtaką padarė naujo žaidėjo Justino Tayloro Youngo atvažiavimas. Tikrai jautėsi, kad ir rotacija truputį prasiplėtė, ir poilsio daugiau. Davė atletiškumo gynyboje, ko mums trūko.
Kitas dalykas – daug ketvirtųjų kėlinių pralaimėjome. Su Mažeikiais buvome priekyje 14 taškų, bet pralaimėjome. Su Jurbarku lygu buvo iki paskutiniųjų dviejų minučių, bet pralaimėjome.
Buvo rungtynių, kai pritrūko gal ir jėgų, sėkmės, atsidavimo. Su Plunge buvo visai kitokios rungtynės, kurių pradžioje turėjome didelį taškų deficitą, bet antrąją pusę gerai sužaidėme.
Manau, kad to naujoko prisijungimas mums daug davė. Dar prisimenant mačą Vilkaviškyje, tai vėl blogai pradėjome, ir vėl gerai sužaidėme antrąją pusę. Tad viskas lyg apsivertė aukštyn kojomis, kai anksčiau rungtynių starte gerai atrodydavome, dabar – pabaigose.
– Paminėjote naujoką iš JAV, bet kanadietis Jalenas Warrenas liko rungtyniauti „URBO-NKL“ jau ketvirtus metus paeiliui, o toks reiškinys, be abejo, nėra įprastas legionieriui. Ką papasakotumėte apie šią naujoje aplinkoje sutiktą asmenybę?
– Tikrai geras komandos draugas, draugiškas, įsiliejęs labai gerai, jį tikrai mėgsta fanai, su kuriais turi puikų ryšį. Galbūt viskas taip ir susidėliojo, kad neturėjo geresnių variantų žaisti kitur. Čia, Lietuvoje, viskas žinoma, turi didelį dėmesį, galbūt tuo ir mėgaujasi.
– „URBO-NKL“ viršūnėje įsitaisė naujokė Kėdainių sporto centro komanda. Kokie klubai palieka įspūdį naujajame sezone?
– Kėdainiai ir stebina, ir nelabai, bet turbūt daugiau stebina. Nesitikėjau, kad jie bus pirmoje vietoje, bet kai žaidėme su jais, tikrai paliko gerą įspūdį. Matosi, kad komanda vieninga, kamuoliu dalijasi, išlikęs branduolys, prisijungė ir Paulius Semaška, kuris irgi vietinis kėdainietis.
Tas jų toks komandiškumas bei tarpusavio ryšys kol kas ir leidžia pirmauti. Sakyčiau, kad didžiausias įspūdis būtent apie Kėdainius.
Šioje lygoje visos komandos yra daugiau mažiau panašaus pajėgumo, Kėdainiai dabar kiek daugiau atitrūkę, bet matome, kad visi visus nugali. Nėra nė vienos komandos, kuri nebūtų iškovojusi pergalės ar patyrusi nesėkmės. Tai ir parodo, kad lygoje kažką daugiau išskirti yra sunku.
