Tadas Budrys vasarą iš Kretingos į Plungės „Olimpą“ persikėlė ne žaisti, o dominuoti – didžiulę pažangą žaidime rodantis 23-ejų centras yra šeštas naudingiausias „URBO-NKL“ žaidėjas.
Lyginant su praėjusiu sezonu, pirmenybėse krepšininko minutės pakilo nuo 18 iki 30, taškai – nuo 10,6 iki 16,5, atkovoti kamuoliai – nuo 6 iki 10,7, rezultatyvūs perdavimai – nuo 0,9 iki 2,4, efektyvumo balai – nuo 10,9 iki 19,7.
Budrys „Olimpe“ tapo dvigubų dublių mašina – jis užfiksavo 20 tokių pasirodymų per 32 žaistas rungtynes, o iš jų dvejose surinko bent 40 naudingumo balų, šešeriose – bent 30.
Nors plungiškiai su 8-25 pergalių ir pralaimėjimų balansu rikiuojasi priešpaskutinėje „URBO-NKL“ lentelės vietoje, Budrys ėmė kaustyti didelį kitų komandų dėmesį nuo pat rudens.
„Nacionalinėje lygoje domėjosi Palanga, Jurbarkas, taip pat topinės komandos – Šakiai, Vilkaviškis. Sulaukiau pasiūlymų ir iš užsienio – trečiosios Prancūzijos lygos“, – tinklalapiui nklyga.lt teigė Budrys.
205 cm ūgio atletas pripažino ir dviejų LKL klubų rodytą susidomėjimą.
Tinklalapyje nklyga.lt – pokalbis su Budriu apie sugrįžusį krepšinį į Plungę, modernią areną, įspūdingą palaikymą, legendinį plakatą, dominavimo aikštėje priežastis, ambicijas tolimesnėje karjeroje, dažnas pražangas ir „URBO-NKL“ centrą, su kuriuo varžytis yra sunkiausia.
– Tadai, šeštadienį įspūdingai (75:73) parbloškėte kretingiškius oficialioje Plungės arenos atidarymo šventėje. Nuo 18 taškų deficito iki tikslaus metimo su sirena. Ar tai buvo jūsų gražiausia sezono pergalė, kokios mintys?
– Manau, kad tikrai gražiausia sezono pergalė, nes tų pergalių nebuvo daug. Pagaliau mes įmetėme pergalingą metimą, kadangi prieš tai buvo, berods, dvejos rungtynės, kur praleidome patys. Įspūdinga pergalė, puikios nuotaikos.
Plungės Olimpas / Tvarkaraštis
Plungės Olimpas
Kretingos Kretinga-Rivile
Jurbarko Jurbarkas-Karys-Manvesta– Kas rūbinėje dėjosi aplink pergalingus taškus pelniusį Tautvydą Baltrušaitį? Jis pats sakė, kad mesdamas nematė krepšio, tik vylėsi, kad įkris.
– Taip, taip, visi sveikinome. Buvo šypsena veide tiesiog žiūrint į jį. Na, įspūdingas metimas. Iš tikrųjų, labai gerai trenerio derinį išpildėme. Visos kortos sukrito į mūsų pusę.
– Kaip galėtum apibūdinti pirmuosius įspūdžius apie naująją areną? Kas išskirtinio?
– Arena gana didelė, tikrai atitinka LKL standartus. Manau, kad ateityje Plungė su šia arena galės keltis į LKL. Nežinau, kelerių metų eigoje, bet tai turėtų įvykti. Moderni, jauki ir akiai patraukli arena. Kai kur būna vadinamo angaro jausmas, Plungėje to nėra.
Lankai tikrai minkšti, ne kaip Palangoje, kur pataikai į lanką ir iki aikštės vidurio atšoka kamuolys (šypsosi).
– Per pirmąsias trejas Plungėje vykusias rungtynes apsilankiusių žiūrovų vidurkis siekia tūkstantį. Ar yra jausmas, kad vietiniai miestiečiai buvo išsiilgę krepšinio?
– Faktas. Į pirmą mačą susirinko 1150 sirgalių, tai tikrai įspūdingas skaičius. Kai Rietave žaisdavome, žmonės tiesiog komentaruose rašydavo, kada arena bus atidaryta. Visgi ne kiekvienas turėdavo galimybių važiuoti į Rietavą, kur ir taip ne namų salė.
Tikrai jaučiasi, kad Plungė nori krepšinio. Visi, kas atvyksta, serga ir skanduoja. Be galo smagu žaisti tokioje arenoje ir su tokiais sirgaliais.
– Į areną buvo perkeltas legendinis Plungės salės plakatas „Sveiki atvykę į pragarą“. Ar apie tai ką nors pasikalbate tarpusavyje su komandos draugais?
– Kai būdavau vaikas, važiuodavome Plungėje žaisti į senąją salę ir matydavome tą plakatą. Tuo metu galbūt nebūdavo minties, ką tas užrašas reiškia. Dabar, kai žaidžiu pats Plungėje, viską suprantu kitaip.
Komandos draugas Modestas (Jurkaitis) atsiuntė vaizdo įrašą iš tų gerųjų Plungės krepšinio laikų. Tokio mažo miestelio komanda žaidė europiniame lygyje, kovėsi su „Žalgiriu“ LKL finalo serijoje dėl titulo. Išties kosmosas, kokiose aukštumose buvo Plungė, jei bilietai į rungtynes būdavo brangesni nei bet kur kitur LKL, bet salė vis tiek būdavo sausakimša – netilpdavo žmonės.
Tai plakato reikšmė yra didžiulė. Tikiuosi, kad komandos žaidėjai ir vadovybė nestokos ambicijų.
– Kalbant apie tave asmeniškai, esi vienas iš labiausiai patobulėjusių „URBO-NKL“ žaidėjų. Kas leidžia spindėti „Olimpo“ gretose ir naudotis gausiomis minutėmis?
– Vadovybės pasitikėjimas. Jie kvietė mane vasarą su mintimi, kad būsiu pagrindinis centras. Tikėjo, kad galiu žaisti ir duoti naudos. Manau, kad tai labiausiai ir padeda. Jaučiu pasitikėjimą tiek iš trenerių štabo, tiek vadovybės. Komandos žaidimo braižas, atrodo, tinkantis man.
– Fiksuoji dominuojančią statistiką. Ar sezono eigoje nesikreipė į tave kiti „URBO-NKL“ klubai dėl bandymo prisikviesti pas save?
– Buvo, buvo. Nacionalinėje lygoje domėjosi Palanga, Jurbarkas, taip pat topinės komandos – Šakiai, Vilkaviškis. Sulaukiau pasiūlymų ir iš užsienio, trečios Prancūzijos lygos.
Nusprendžiau likti Plungėje iki sezono pabaigos, nes tiesiog galvojau, kad geriau atsiskleisiu būtent čia.
– Kokią turi asmeninę ambiciją krepšininko karjeroje? Kaip sakoma, apetitas kyla bevalgant.
– Ambicija tikrai yra keltis į LKL. Noriu pamėginti aukštesnį lygį, nežinau, kaip ten seksis, bet noriu – būtų smagu. Jei nepavyks išeiti į LKL, tada norėtųsi žaisti vienoje iš užsienio lygų. Norisi jau pakeisti aplinką, bet kaip ir sakiau, galvojant apie ateitį – LKL arba užsienis.
– O ar kada sulaukei LKL komandų dėmesio?
– Buvo irgi. Berods, lapkričio mėnesį buvo susisiekę „Gargždai“, labai domėjosi, buvo jau kalbos su Plunge apie išpirką ir visa kita. Kažkaip jos nutilo ir tiek. Neseniai „Jonava“ domėjosi taip pat. Galbūt po sezono pavyks prisijungti prie kažkurio LKL klubo.
– Jau minėjai, kad nori pakeisti aplinką. Nuo 2021-ųjų „URBO-NKL“ rungtyniauji vien gimtajame krašte – trys sezonai Palangoje, sezonas Kretingoje ir dabar Plungėje. Ar šiam Lietuvos kampeliui teiki didžiausią prioritetą tolimesniam žaidimui?
– Nėra taip, kad prioritetą teikiu žaidimui šiame krašte, tiesiog taip vis susiklosto. Kai tik baigiau mokyklą, į Palangą pasikvietė kretingiškis treneris Povilas Šakinis. Po to pasikeitė Palangos komandos valdžia, kuri mane pasiliko. Vėliau Kretinga pasiūlė prisijungti.
Iš tikrųjų, kai atsiranda galimybė žaisti arčiau namų, faktas, kad kažkiek prisideda prie to sprendimo. Visgi čia savęs neriboju – jei reikės rungtyniauti tolimesniuose Lietuvos miestuose ar užsienyje, tikrai ne problema.
– Su išaugusiu vaidmeniu gerokai kilo į viršų ne tik gerieji rodikliai, bet ir pražangos – vidutiniškai pažeidi taisykles po 3,5 karto. Ar tai regi kaip taisytiną elementą savo žaidime, kur kyla problemų gynyboje?
– Sau esu pasakęs, kad kai esu didelis aikštėje, atrodo, teisėjai labai dažnai mane pastebi. Kartais pats nesuprantu, kaip prasižengiu, bet teisėjai mato ir žino geriau. Be abejo, kai žaidi daug laiko, būna ir neprotingų pražangų. Vis tiek dar jaunas esu, mokausi to meno. Būna visko aikštelėje, toks tas krepšinis.
– Pasižymi kieta kova ir „URBO-NKL“ esi antras pagal sugriebiamus kamuolius, nusileidi tik Juliui Kazakauskui (11,1 atk. kam. vidurkis). Bet norisi paklausti apie išreikštus vidurio puolėjus – prieš kurį sunkiausia žaisti čempionate ir kodėl?
– Man asmeniškai tai (Aurelijus) Pukelis – tvirtas, išreikštas centras, prieš kurį sunkiausia žaisti. Jis aikštelėje visada yra atsidavęs, eina ant kiekvieno kamuolio, nesvarbu, puolime ar gynyboje. Tikrai sunku prieš jį. Šiaip stiprus vyras yra – aš tvirtas, bet va, gal kartais ir tvirtesnių yra.
Pavyzdžiui, (Rytis) Zabita nėra toks tvirtas, bet jo galva ir greitis yra varomosios savybės. Ūgiu nepasižymi, atletiškumu – taip pat, bet žaidžia puikiai, renkasi tuos skaičius. Esu su juo žaidęs ir RKL. Tikrai palieka taip pat gerą įspūdį.
