Antrus metus „URBO-NKL“ tobulėjantis Majus Bulanovas šį sezoną neužtruko tapti vienu iš Kauno „Žalgirio-2“ komandos lyderių. Progreso, ambicijų ir patirčių užuolaidas praskleidęs 18-metis kaunietis viliasi, kad tai – tik pradžia.
Majus Bulanovas
| Komanda: |
Kauno Žalgiris-2 |
| Pozicija: | SG, SF |
| Amžius: | 18 |
| Ūgis: | 195 cm |
| Svoris: | 82 kg |
| Gimimo vieta: | Kaunas, Lietuva |
Praėjusį šeštadienį Bulanovo pavardė krepšinio visuomenėje nuskambėjo plačiai – jo sudėtingas pergalingas metimas iš tolimo kampo (83:81) nubraukė Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ net 19 pergalių seriją.
Kai atrodė, kad marijampoliečiai yra neįveikiami, žingsnį priekin žengė Bulanovas. Nors situacija buvo itin sunki.
„Likus sekundei nieko per daug neprigalvosi – treneriai nubraižė derinį su dviem variantais: kamuolys arba po krepšiu, arba man ties tritaškio linija, – bendraudamas su nklyga.lt sakė Bulanovas. – Sugavau ir išmečiau, džiugu, kad pataikiau. Smagu, kad nutraukėme jų seriją, nes tai yra tikrai stipri komanda.
Buvome laimingi. Faktas, kad šiurpuliukai bėgiojo per kūną. Ne kasdien pasieki tokias pergales, dar tokiu būdu.“
Į geriausios čempionato ekipos krepšį 195 cm ūgio Bulanovas sumetė 17 taškų, o antradienį prieš „Telšius“ driokstelėjo antru rezultatyviausiu sezono pasirodymu – 25 taškais.
Bulanovo statistikos palyginimas „URBO-NKL“:
- 2025-26 m. sezonas: 29 min., 13,7 tšk., 32,1 proc. trit., 2,4 atk. kam., 0,9 rez. perd., 9,6 naud. bal.
- 2024-25 m. sezonas: 19 min., 5,2 tšk., 29,3 proc. trit., 2 atk. kam., 0,4 rez. perd., 3,4 naud. bal.
„Žalgiris-2“ artimiausias rungtynes žais tik kovo 5-ąją su Vilniaus „Rytu-2“, kadangi didelė komandos ir trenerių dalis keliauja į Abu Dabyje vyksiantį Eurolygos jaunimo turnyrą.
Tinklalapyje nklyga.lt – išsamus pokalbis su Bulanovu apie šaltakraujiškumą, duoklę treneriui Martynui Gailiūnui, bendražygio Jokūbo Rudaičio trigubą dublį, asmeninį tobulėjimą, Roko Kondratavičiaus mintį ir palyginimą su Andreasu Obstu, reikalus mokyklos suole, NCAA kryptį bei palinkėjimą jaunesniems kolegoms.
– Majau, atvirai, kiek kartų savaitgalį buvo prasukta pergalingo metimo vaizdo medžiaga?
– Tikrai daug kartų žiūrėjau epizodą (šypsosi), bet sekmadienį jau stengiausi užmiršti viską ir koncentruotis į naujus tikslus, kitas rungtynes.
– Buvo bent 100 peržiūrėjimų?
– Manau, kad buvo tikrai. Tądien žiūrėjau iš visų kampų iki nakties.
– Ar dažnai tokį metimą atsilošus įmeti per treniruotes? Ką pasišnekėjote komandos viduje?
– Iš tikrųjų, tokie metimai man nėra naujiena, nes prieš kiekvieną treniruotę atliekame papildomas metimų serijas su treneriu Martynu Gailiūnu. Jis man parenka kažką naujo, būna ir tokių fade-away stiliaus metimų. Išmečiau savo metimą – įkrito, tai įkrito.
– Tai ne pirmas lemiamas tavo šūvis šį sezoną – parklupdei ir Jurbarko komandą, o „Žalgirį-2“ prieš Šilutės ekipą šaltakraujiškai ištempei į pratęsimą. Ką tau suteikia tokie momentai?
– Faktas, jog tokie metimai prideda daug pasitikėjimo savimi. Aišku, kartais lemiamą metimą gali pramesti būdamas visiškai laisvas. Kartais, va, įmeti sunkesnį metimą. Visko bus, todėl per daug nesureikšminu. Be abejo, esi ramesnis tokiose situacijose, nes žinai, kad gali pataikyti.
Kaip sakau, ačiū treneriui Martynui, kuris investuoja į mane prieš kiekvieną treniruotę. Didelė duoklė ir jam, be to – kitiems treneriams bei komandos draugams.
– Prieš N metų „Žalgirio“ dubleriams pergales su sirena vis išplėšdavo Ignas Sargiūnas. Ar dar reikia kažką įrodyti, kad ateityje būtum minimas vienoje lentynoje su juo?
– Oi, dar daug reikia įrodyti. Kol kas tai tik pradžia, tikiuosi. Nesustosime ir judėsime toliau.
– Įveikti marijampoliečiai, kurie prieš tai nebuvo pralaimėję tris mėnesius. Ar tai įpučia vilties tolimesnėje kovoje dėl aukščiausių vietų „URBO-NKL“? Patys antradienį Telšiuose pratęsėte laimėjimų seriją iki keturių.
– Mano manymu, „Sūduva-Mantinga“ vis tiek yra artimiausia LKL lygiui komanda. Tikrai galiu pasakyti, kad yra stipriausia „URBO-NKL“ ekipa.
Mums daug reiškia pergalė prieš juos, nes tada suprantame, kad galime kovoti su bet kuo. Sieksime aukštesnių tikslų, galbūt su jais dar susitiksime finale.
Aišku, „URBO-NKL“ tokia lyga, kurioje gali bet ką įveikti, tačiau ir bet kam pralaimėti. Viskas priklauso nuo nusiteikimo. Tądien buvome labai motyvuoti, nes prieš tai dukart jiems nusileidome.
– Tavo bendražygis Jokūbas Rudaitis prieš mažeikiškius užfiksavo trigubą dublį, o tai – retas atvejis „URBO-NKL“ ir apskritai Europos krepšinyje. Ką galėtum papasakoti apie Jokūbą?
– Paprastas žmogus, savoje vietoje. Dirba taip pat daug papildomai, vienas mūsų komandos lyderių. Tikrai šaunuolis. Jis patempia mus, kai to reikia. Kaip kapitonas, labai džiaugiuosi dėl jo, nes šį sezoną jam atiteko naujas vaidmuo, naujos užduotys. Trigubas dublis – jo darbo atspindys.
– Užsiminei apie kapitono pareigas. Kaip galėtum įvertinti savo tobulėjimą, lyginant su praėjusiais metais? Vidurkiai gerokai šoktelėję į viršų, o didelis akcentas tavo žaidime yra ir gynyboje.
– Visų pirma, buvo džiugi naujiena, kai mane paskelbė komandos kapitonu. Priėmiau tai kaip svarbią atsakomybę, visgi esu didžiausios Lietuvos krepšinio organizacijos jaunimo sistemoje. Buvau išsikėlęs asmeninius tikslus, kažkiek juos pavyksta įgyvendinti, bet kiekvieną dieną norisi tobulėti.
Yra begalė vietų, kuriose galiu tai padaryti. Svarbiausia dirbti.
– „Žalgirio-2“ treneris Rokas Kondratavičius buvo sakęs, kad tiek jo, tiek Tomo Masiulio nuomone esi labai lengvai treniruojamas žaidėjas. Kaip išsiugdei tokį mentalitetą?
– Kaip ir su treneriu Roku kalbėjome, visada turiu pradėti darbą nuo gynybos. Dažniausiai joje prižiūriu varžovų lyderius. Kažkaip pirmaisiais metais, kai atėjau į „Žalgirio“ sistemą, natūraliai gavosi: jeigu noriu užsitarnauti daugiau minučių, turiu arti daugiau gynyboje. Stengtis, įdėti pastangų. Taip gavosi, kad užsiauginau trenerio pasitikėjimą. Tikrai ačiū jam, kad manimi tiki.
O su gynyba ateina ir puolimas. Niekada nesistengiu forsuoti metimų ir panašiai. Bandau viską daryti po truputį, kaip ir sakiau, pradėdamas nuo darbų savo aikštės pusėje. Norisi atnešti komandai naudos.
– Kondratavičius tave palygino su Vokietijos snaiperiu Andreasu Obstu. Ar pats įžvelgi panašumų žaidime?
– Na, iki Obsto dar labai toli, bet galiu pasakyti, kad jis tikrai vienas iš mano idealų. Stebiu jo žaidimą, bandysiu siekti panašaus lygio.
Darau netgi kai kuriuos pratimus, kuriuos jis atlieka. Matau ir jo epizodus – treneris Martynas atsiunčia iškarpas su jo kojų darbu, metimais aktyviame išsidėstyme, išbėgimais iš už užtvarų. Stengiuosi pasiimti, kiek galiu, ir tai pritaikyti aikštelėje.
– Liekant prie aukščiausio lygio žaidėjų, sportavai ir su pagrindine „Žalgirio“ komanda. Kurie krepšininkai paliko didžiausią įspūdį ir kodėl?
– Pradžioje labai žavėjausi Nigeliu Williamsu-Gossu, nors jis net nežaidžia mano pozicijoje. Jo pastangos gynyboje, vokalumas aikštelėje... Tikrai iš Nigelio pasisėmiau daug.
Galiu pasakyti, kad Arno Butkevičiaus gynyba paliko įspūdį. Pirmosiose treniruotėse jis mane išstumdavo kaip nežinau ką. Jaučiausi kaip pirmokas prieš dvyliktoką (šypsosi).
Labai džiaugiuosi, kad pasiruošimo sezonui metu teko pasportuoti su tokiais žaidėjais. Kai tai darai su aukštesnio lygio krepšininkais, yra visai kas kita, ir čia nenoriu nieko blogo pasakyti apie savo komandos draugus. Tiesiog pamatai, kiek tau dar daug reikia dirbti, kad pasiektum tokį lygį.
– Interviu metu esi mokykloje. Kaip sekasi joje?
– Mokausi Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje, ruošiuosi egzaminams. Nepasakyčiau, kad labai gerai mokausi, bet stengiuosi, kalbuosi su mokytojais. Yra tokių, kurie supranta ir padeda. Tikrai stengiuosi neapleisti mokslų, nes juos reikia pasibaigti kuo geriau.
– Klausimas, kurį galima užduoti beveik kiekvienam „Žalgirio-2“ žaidėjui – kokia tavo pozicija dėl NCAA? Ar ateityje nori ten išsibandyti?
– Faktas, kad noras išvažiuoti gal ir būtų, bet esu susikoncentravęs čia ir dabar. Noriu užbaigti sėkmingai sezoną. Tikrai neatmetu galimybės pasukti į JAV, kalbėsime su agentu ir žiūrėsime, kas man bus geriausia.
NCAA viskas yra neblogai, todėl norėčiau pasibandyti, jeigu tik bus įmanoma, aišku.
– Ar yra variantas, kad liktum žaisti Lietuvoje dar vieną sezoną po dvyliktos klasės baigimo? Kaip tai padarė Rudaitis.
– Taip, tikrai neatmesčiau, jei tik to reikėtų.
– Dėl Eurolygos jaunimo turnyro artimiausias „Žalgirio-2“ mačas „URBO-NKL“ vyks kovo 5 d. Kaip išnaudosi šį laiką, ką suplanavęs?
– Rutina pernelyg nesikeis – eisiu prieš kiekvieną treniruotę dirbti papildomai. Ruošimės rungtynėms su „Ryto-2“ komanda, kol dalis mūsų komandos bus Abu Dabyje. Treniruotes mums Kaune ves asistentas Raimundas Žuklevičius.
– Praėjusiais metais tapote Eurolygos čempionais. Ko palinkėtum jaunesniems kolegoms, ginsiantiems titulą?
– Dar ilgas kelias, reikia įveikti pirmąjį etapą. Turbūt praėjusiais metais iš mūsų niekas nesitikėjo, kad galime laimėti. Treneris akcentavo, kad būtume ūkininkais aikštelėje. Todėl to ir palinkėsiu: noriu, kad eitų, kovotų, kristų ant parketo dėl kiekvieno kamuolio.
Manau, kad šiemet turime tikrai talentingą sudėtį. Sėkminga titulo gynyba tikrai įmanoma.
– Kuris žaidėjas tavo akimis bus naudingiausias?
– Manau, kad Ignas Štombergas. Pernai jau nešė mums daug naudos, šiemet, galvoju, bus dar lengviau, nes žais prieš bendraamžius. Turėtų dominuoti. Ryškius vaidmenis turės ir Maksimas Brnovičius, Stenas Adamsonas. Tikrai nebloga sudėtėlė, komandiniu darbu galima nuveikti daug.
