2013-2014 metų krepšinio sezonas įgavo pagreitį. Jis ĮPUSĖJO. Komandos, kurios sezono pradžioje buksavo, apsukas padidino ir renka taškus. Kartu su komandomis įsismarkauja ir jų sirgaliai, kurie savo nusiteikimu, žavesiu, leksika, naujoviškais šūkiais, nepakartojamais gestais ir kitais „gražiais“ ir „maloniais“ žodžiais palaiko savo komandą, pykdo priešininkus ir spaudžia teisėjus.

Su sirgaliais privalo draugauti visi: šeimininkai, svečiai ir teisėjai. Svečiams ir teisėjams tai daryti sekasi šiek tiek sunkiau, ypač tada, kai šeimininkai pralaimi. Sirgaliai net ir savo palaikomai komandai „papjovus grybą“ negaili karčių

žodžių. Žinoma, didžiąją dalį „malonesnių“ žodžių atsiima svečiai (kurie būna „NEGRAŽŪS“, „BLOGI“, „PASIKĖLĘ“ ir „NESĄŽININGI AKTORIAI“ ir visai nesvarbu, kaip gražiai jie žaidžia krepšinį) ir teisėjai (kuriuos dažniausiai vadina įvairiausių paukščių vardais ir visai nesvarbu gerai sušvilpė ar ne - svarbu, kad prieš jų palaikomą komandą).

Sirgaliai buvo, yra ir bus ta krepšinio dalis, kuri palaikys savus ir padarys viską, kad tik jų palaikoma komanda laimėtų. Kaip krepšininkams žaisti, taip teisėjams teisėjauti smagu būna visada, kai visa galybė sirgalių kelią didelį triukšmą palaikydami savo komandą. Sirgaliai yra sirgaliai, jie pasikeikia, papyksta, išsikrauna ir pamiršta viską kas buvo aikštelėje, bet už aikštės ribų ir nurimus aistroms jie būna nuoširdūs žmonės.

Šalia sirgalių visada būna „ekspertų“ (mėgėjų krepšinyje žinomi veikėjai), kurie garsiai (pariebindami keiksmais) reiškia savo krepšinio žinias, nuomonę ir pasipiktinimą. Visą paletę gražių žodžių girdi nepilnamečiai ir moterys, kurie atėjo ne „ekspertų“ pasiklausyti, o krepšinį pažiūrėti. „Ekspertų“ nepasitenkinimas yra tiesiogiai nukreiptas į žaidėjus, teisėjus ir visą krepšinio aplinką. Jie skundžiasi, nes jiems sunku susitaikyti, kad Jų supratimas apie krepšinį ir Jų krepšinio filosofija labai smarkiai prasilenkia su tikruoju krepšiniu ir krepšinio taisyklėmis.

Krepšinio teisėjas yra žmogus, tad kaip ir visi padaro klaidų.Tarpusavyje juokaujame, kad pačią didžiausią klaidą teisėjas padarė tada, kai pirmą kartą užsidėjo švilpuką ir pabandė teisėjauti. O jei rimtai, krepšinio teisėjo klaida yra žaidimo dalis, tokia pati kaip pramestas metimas ar prarastas kamuolys. Kiekvienas teisėjas supranta, kad be klaidų suteisėjauti visų rungtynių nepavyks, tačiau stengiasi klaidų skaičių sumažinti iki minimumo.

Krepšinio teisėjų klaidų būna mažiau, nei netikslių metimų ar prarastų kamuolių, bet į jas reaguojama aštriau. Dažniausiai krepšinio teisėjas suklysta, kai praranda koncentraciją ar užima netinkamą poziciją. Negalėdamas tinkamai įvertinti situacijos, ekspertų džiaugsmui jis padaro dažniausiai pasitaikančią klaidą - nepamato nuo kurio žaidėjo užribis ar neteisingai įvertiną kontaktą ir skiria arba neskiria pražangos. Blogiausia, kai teisėjas pražangą skiria ne tam žaidėjui ir/arba nepamato, kuris iš žaidėjų pirmas pradėjo kontaktuoti su varžovu. Pirmuoju atveju nubaudžiamas visiškai nekaltas žaidėjas, antruoju dažniausiai fiksuojamas atoveiksmis, kuris gali sukelti apsistumdymą ar net muštynes.

Rimčiausios teisėjų klaidos yra tos, kurios lemia rungtynių baigtį. Iškart po rungtynių teisėjai išklauso sirgalių ir pačių emocionaliausių žaidėjų bei trenerių priekaištus. Vėliau komandų, žaidėjų ir trenerių priekaištai yra išnagrinėjami aukščiausios teisėjų institucijos, o teisėjai-kaltininkai už tokias klaidas yra baudžiami. Bauda paprasta – priklausomai nuo klaidos(-ų) rimtumo, skiriamos savaitės ar mėnesio „kalėdinės atostogos” nuo teisėjavimo. Pailsėjęs teisėjas sugrįžta labiau motyvuotas, koncentruotas ir susikaupęs, su tikslu daugiau tokių klaidų nekartoti.

Audrius Jaraminas minutės pertraukėlės metu

Po žaidėjų klaidų teisėjai savo nepasitenkinimo garsiai nereiškia ir apskritai nerodo jokių emocijų. Tačiau žaidėjai, treneriai ir sirgaliai kartais per daug emociškai reaguoja į teisėjų klaidas. Sirgalių šūksnių, emocijų ir reakcijos mes, teisėjai, mokomės negirdėti. Tačiau į žaidėjų ar trenerių reakciją, žodžius, kritiką ir t.t. mes privalome reaguoti bei spręsti iškilusius konfliktus. Kaip į tai reaguoti, kiekvienas teisėjas turi savo būdą, savo taktiką, savo metodus. Garantuoju, kad net tokiais atvejais nešvilpiame bet ko, neleidžiame išsiveržti emocijoms, stengiamės išlikti šaltakraujiški.

Vienas labai gerbiamas Lietuvos krepšinio teisėjas yra pasakęs, kad lengviausia teisėjauti ir kontroliuoti rungtynes yra fiksuojant visas pražangas. Tačiau žiūrovai ateina pažiūrėti ne į tai kaip žaidėjai mėto baudas, jie ateina pažiūrėti tikro krepšinio ir kovos aikštelėje. Krepšinio teisėjas savo darbe privalo išvengti „pigių“ pražangų, o sušvilpti tik tas pražangas, kurios yra rimtos ir akivaizdžiai suteikiančios pranašumą varžovui.

Sveikinu visus su prasidėjusiu NKL sezonu. Mums, teisėjams, sezonas prasidėjo naujovėmis: naujais marškinėliais bei nauju iššūkiu - teisėjavimu trise.

Nauji marškinėliai – daug nuomonių sulaukęs įvykis. Vieniems nepatiko spalva, kitiems dėl priglundančios medžiagos išlindo pilvai ar speneliai. Bet kokiu atveju, ši naujovė mus, teisėjus, privers pasitempti ir iš „vieno pack‘o“ pasidaryti gražų „sixpack‘a“. Gal kai kam šie marškinėliai ir nepatinka, bet tikrai ne sekretorėms ir į rungtynes susirinkusioms merginoms, kurių išdavikiški žvilgsniai džiūgavo nužiūrinėjant rungtynių teisėjus.

Kita naujovė – teisėjavimas trise. Mano galva, tai geras sprendimas. Jis krepšinio teisėjams palengvina darbą, o jo rezultatas – gerokai kokybiškesnis. Kol viskas nauja, iškyla problemų, bet mums padeda LKL teisėjai, todėl kokybinį šuolį turėjo pajusti tiek krepšininkai, tiek treneriai, tiek žiūrovai. Ar trise teisėjausime visą sezoną – nežinau. Bet tokia pradžia man patinka.

Naujovės, žinoma, yra labai gerai. Jos paįvairina ir praturtina mūsų darbą. Bet prasidėjus naujam sezonui tenka prisiminti ir viską, kas primiršta per atostogas – režimą, rutiną, keliones.

Kiekvienas krepšinio teisėjas turi susidaręs savo pasiruošimo rungtynėms sistemą. Aš tai vadinu režimu ir rutina. Mano rutina/režimas prasideda labai paprastai: dieną prieš rungtynes stengiuosi namo grįžti kiek galima anksčiau ir gerai išsimiegoti; rungtynių dienos ryte visada nusiskutu barzdą, išsilyginu marškinius, labai gerai papusryčiauju ir laukiu kol važiuosiu arba važiuosime i rungtynes. Labai dažnai rungtynių diena būna ir darbo diena, tad penktadieniais, kai visi kolegos į darbą eina su džinsais ir laisvalaikio apranga, aš einu su kostiumu ir kaklaraiščiu. Tą dieną niekada neplanuoju ko nors rimto (susitikimų ar susirinkimų), kad galva būtų pasiilsėjusi ir netrukdytų vakare darbui aikštelėje. Salėje privalome būti valandą prieš rungtynes, bet stengiamės atvykti dar anksčiau, kad spėtumėme išgerti kavos, susitikę su kolegomis pasišnekėti, pasitarti ir papliotkinti :)

Apie pramankštą, apšilimą, rungtynes, varžybų aptarimą ir kelionę namo papasakosiu kitame savo rašinėlyje. Baigęs šitą blog‘ą eisiu prasibėgti kokius 10, o gal ir daugiau, kilometrų. Tad jei kas mane aplenkė sekmadienį (10. 06) Kaune – sveikinu. O jei neaplenkėte, prisiminkite, kad žadėjau, jog lengva nebus.

Iki susitikimo NKL rungtynėse, arba APLENK JEI gali 2013-10-19d. 10 km Živilės Balčiūnaitės bėgime Vilniuje.

Labas. Esu krepšinio tesėjas Audrius Jaraminas. Šiais metais teisėjausiu Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), Moterų krepšinio lygoje (MKL) ir visose kitose Lietuvos ir pasaulio lygose, į kurias pakvies. Į NBA ir Eurolygą, įtariu, nepakvies, bet nesijaudinu. Yra ką veikti ir NKL‘e.

Dideliu greičiu artėja naujas krepšinio sezonas. Jam privalėjo ruoštis ne tik krepšininkai, bet ir krepšinio teisėjai. Žinot kaip būna: vieni teisėjai vasarą „žvejojo su Romu“, kiti „statė namus prie upės“, treti kabinete smagiai šnekučiavosi su kandidatias į Lietuvos krepšinio rinktinę. Todėl formą pataisyti reikėjo.

Aš pats naujam krepšinio sezonui ruošiausi sąžiningai. Atsakingai. Taip iš išridies – kaip seneliai moko anūkus :) Pasiruošimas jau visiškai pabaigon: teisėjavau keliolikoje draugiškų mačų, sudalyvavau krepšinio teisėjų stovykloje Lenkijoje, kur paskaitas skaitė ir teisėjavimą vertino patys rimčiausi FIBA ir Eurolygos teisėjai. Taip pat dalyvavau Druskininkuose Lietuvos krepšinio federacijos teisėjų asociacijos organizuojamame krepšinio teisėjų seminare, kuriame paskaitas skaitė patys geriausi Lietuvos teisėjai. Būtent Druskininkuose išlaikiau teorijos (klausimai iš krepšinio taisyklių) ir fizinio pasirengimo (Eurofito testas: 10-ies minučių šaudyklinis bėgimas, kai reikia 86 kartus įveikti 20 metrų atkarpą didėjančiu tempu) egzaminus. Jei šių testų neišlaikai, tu nešvilpi niekur. Nei NKL, nei LKL nei RKL. Kitaip sakant, gauni atostogų pamąstymams :)

Kai iki sezono pradžios buvo likęs geras gabalas laiko, kad nedingtų fizinis pasirengimas, kad dar labiau pasiilgtume krepšinio, su keliais kolegomis teisėjais sudalyvavome Vilniaus maratone ir Nidos pusmaratonyje, kur įveikėme po 21 km. Tikslas buvo vienas - aplenkti draugą. Ne visuose bėgimuose pasiekiau užsibrėžtą tikslą, bet dar planuojame prasibėgti „Gardėsio“, „Balčiūnaitės“ ir Rumšiškių bėgime „Per Lietuvą“. Ten tikiuosi visus juos aplenkti :)

Tad jei nori aplenkti krepšinio teisėją, gali pamėginti. APLENK JEI GALI, o aš Jums galiu pažadėti, kad aplenkti lengva nebus. Iki susitikimo NKL rungtynėse!