„Mažeikių“ direktorius G. Petrulevičius: „Tikėjomės tapti čempionais, dabar tikimės būti priimti į LKL“
Geriausias NKL sezono krepšininkas – D. Tarolis, treneris – R. Stankevičius (visos nominacijos)
„Mažeikiai“ pakartojo praėjusių metų scenarijų – tapo NKL čempionais
„Oro karalius 2014“ finale Žilvinas Petraitis įveikė Deividą Anužį
NKL „Snaiperis 2014“ – „Delikateso“ gynėjas Arūnas Sajavičius
NKL teisėjas Audrius Jaraminas: apie žaidėjus, sirgalius, ekspertus ir „kalėdines atostogas”2013-2014 metų krepšinio sezonas įgavo pagreitį. Jis ĮPUSĖJO. Komandos, kurios sezono pradžioje buksavo, apsukas padidino ir renka taškus. Kartu su komandomis įsismarkauja ir jų sirgaliai, kurie savo nusiteikimu, žavesiu, leksika, naujoviškais šūkiais, nepakartojamais gestais ir kitais „gražiais“ ir „maloniais“ žodžiais palaiko savo komandą, pykdo priešininkus ir spaudžia teisėjus.
Su sirgaliais privalo draugauti visi: šeimininkai, svečiai ir teisėjai. Svečiams ir teisėjams tai daryti sekasi šiek tiek sunkiau, ypač tada, kai šeimininkai pralaimi. Sirgaliai net ir savo palaikomai komandai „papjovus grybą“ negaili karčių
žodžių. Žinoma, didžiąją dalį „malonesnių“ žodžių atsiima svečiai (kurie būna „NEGRAŽŪS“, „BLOGI“, „PASIKĖLĘ“ ir „NESĄŽININGI AKTORIAI“ ir visai nesvarbu, kaip gražiai jie žaidžia krepšinį) ir teisėjai (kuriuos dažniausiai vadina įvairiausių paukščių vardais ir visai nesvarbu gerai sušvilpė ar ne - svarbu, kad prieš jų palaikomą komandą).
Sirgaliai buvo, yra ir bus ta krepšinio dalis, kuri palaikys savus ir padarys viską, kad tik jų palaikoma komanda laimėtų. Kaip krepšininkams žaisti, taip teisėjams teisėjauti smagu būna visada, kai visa galybė sirgalių kelią didelį triukšmą palaikydami savo komandą. Sirgaliai yra sirgaliai, jie pasikeikia, papyksta, išsikrauna ir pamiršta viską kas buvo aikštelėje, bet už aikštės ribų ir nurimus aistroms jie būna nuoširdūs žmonės.
Šalia sirgalių visada būna „ekspertų“ (mėgėjų krepšinyje žinomi veikėjai), kurie garsiai (pariebindami keiksmais) reiškia savo krepšinio žinias, nuomonę ir pasipiktinimą. Visą paletę gražių žodžių girdi nepilnamečiai ir moterys, kurie atėjo ne „ekspertų“ pasiklausyti, o krepšinį pažiūrėti. „Ekspertų“ nepasitenkinimas yra tiesiogiai nukreiptas į žaidėjus, teisėjus ir visą krepšinio aplinką. Jie skundžiasi, nes jiems sunku susitaikyti, kad Jų supratimas apie krepšinį ir Jų krepšinio filosofija labai smarkiai prasilenkia su tikruoju krepšiniu ir krepšinio taisyklėmis.
Krepšinio teisėjas yra žmogus, tad kaip ir visi padaro klaidų.Tarpusavyje juokaujame, kad pačią didžiausią klaidą teisėjas padarė tada, kai pirmą kartą užsidėjo švilpuką ir pabandė teisėjauti. O jei rimtai, krepšinio teisėjo klaida yra žaidimo dalis, tokia pati kaip pramestas metimas ar prarastas kamuolys. Kiekvienas teisėjas supranta, kad be klaidų suteisėjauti visų rungtynių nepavyks, tačiau stengiasi klaidų skaičių sumažinti iki minimumo.
Krepšinio teisėjų klaidų būna mažiau, nei netikslių metimų ar prarastų kamuolių, bet į jas reaguojama aštriau. Dažniausiai krepšinio teisėjas suklysta, kai praranda koncentraciją ar užima netinkamą poziciją. Negalėdamas tinkamai įvertinti situacijos, ekspertų džiaugsmui jis padaro dažniausiai pasitaikančią klaidą - nepamato nuo kurio žaidėjo užribis ar neteisingai įvertiną kontaktą ir skiria arba neskiria pražangos. Blogiausia, kai teisėjas pražangą skiria ne tam žaidėjui ir/arba nepamato, kuris iš žaidėjų pirmas pradėjo kontaktuoti su varžovu. Pirmuoju atveju nubaudžiamas visiškai nekaltas žaidėjas, antruoju dažniausiai fiksuojamas atoveiksmis, kuris gali sukelti apsistumdymą ar net muštynes.
Rimčiausios teisėjų klaidos yra tos, kurios lemia rungtynių baigtį. Iškart po rungtynių teisėjai išklauso sirgalių ir pačių emocionaliausių žaidėjų bei trenerių priekaištus. Vėliau komandų, žaidėjų ir trenerių priekaištai yra išnagrinėjami aukščiausios teisėjų institucijos, o teisėjai-kaltininkai už tokias klaidas yra baudžiami. Bauda paprasta – priklausomai nuo klaidos(-ų) rimtumo, skiriamos savaitės ar mėnesio „kalėdinės atostogos” nuo teisėjavimo. Pailsėjęs teisėjas sugrįžta labiau motyvuotas, koncentruotas ir susikaupęs, su tikslu daugiau tokių klaidų nekartoti.
Audrius Jaraminas minutės pertraukėlės metu
Po žaidėjų klaidų teisėjai savo nepasitenkinimo garsiai nereiškia ir apskritai nerodo jokių emocijų. Tačiau žaidėjai, treneriai ir sirgaliai kartais per daug emociškai reaguoja į teisėjų klaidas. Sirgalių šūksnių, emocijų ir reakcijos mes, teisėjai, mokomės negirdėti. Tačiau į žaidėjų ar trenerių reakciją, žodžius, kritiką ir t.t. mes privalome reaguoti bei spręsti iškilusius konfliktus. Kaip į tai reaguoti, kiekvienas teisėjas turi savo būdą, savo taktiką, savo metodus. Garantuoju, kad net tokiais atvejais nešvilpiame bet ko, neleidžiame išsiveržti emocijoms, stengiamės išlikti šaltakraujiški.
Vienas labai gerbiamas Lietuvos krepšinio teisėjas yra pasakęs, kad lengviausia teisėjauti ir kontroliuoti rungtynes yra fiksuojant visas pražangas. Tačiau žiūrovai ateina pažiūrėti ne į tai kaip žaidėjai mėto baudas, jie ateina pažiūrėti tikro krepšinio ir kovos aikštelėje. Krepšinio teisėjas savo darbe privalo išvengti „pigių“ pražangų, o sušvilpti tik tas pražangas, kurios yra rimtos ir akivaizdžiai suteikiančios pranašumą varžovui.
